Nuo liepos įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, apie 150 tūkst. pacientų, norėdami tęsti gydymą, medikamentus turės pirkti iš asmeninių lėšų. Iš naujojo kainyno buvo išbraukti beveik keturi šimtai iki tol kompensuotų vaistinių preparatų. Tai vaistai, skirti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos bei kitomis ligomis. 

Vaistinių preparatų pasirinkimas gyventojams Lietuvoje mažėja nuolat. Anot ekspertų, pagrindinė to priežastis – per griežtas teisinis reguliavimas. Skaičiuojama, kad nuo sausio iki balandžio, pirkdami receptinius kompensuojamuosius vaistus, kurie nebepatenka į kompensuojamųjų vaistų kainynus, gyventojai iš viso jau išleido apie 9 mln. eurų. 

„Pacientų išleidžiamos sumos receptiniams vaistams, kurie yra kompensuojamųjų vaistų sąraše, bet nepatenka į kainyną, pastaruoju metu didėja. Pirmąjį metų ketvirtį žmonės už šiuos medikamentus sumokėjo maždaug 1,1 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Tai rodo, kad pacientai dažniau linkę tęsti jiems pasiteisinusį medikamentinį gydymą“, – sako Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.

Duomenys taip pat rodo, antrąjį metų pusmetį didėja vos 19 vaistinių preparatų bazinė kaina, o mažėja – daugiau nei 400. Tai reiškia, kad valstybės išlaidos šiose grupėse esantiems vaistams pastaruoju metu taip pat mažėja. Seimo rudens sesijoje numatyta svarstyti Farmacijos įstatymo pakeitimus. R. Bričkienė ragina politikus atsižvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tokias pataisas, kurios užtikrintų didesnį vaistų pasirinkimą pacientams ir mažintų jų asmenines išlaidas gydymui. 

„Jei į naująjį įstatymą būtų įtraukti pakeitimai, nustatantys vienodą maksimalią priemoką vaistams, turėtume visai kitokią situaciją. Pagal tokią tvarką, šiame kainyne būtų likę 65 vaistiniai preparatai ir tai leistų bent 100 tūkstančių pacientų tęsti jiems įprastą gydymą, neperkant jiems priklausančių kompensuojamųjų vaistų už pilną kainą. Nebūtų korektiška įstatymo pakeitimais bandyti perauklėti pacientus keisti savo įpročius. Tai turėtų tapti ilgalaike valstybės sveikatos raštingumo strategija“, – teigia asociacijos vadovė. 

Farmacijos įstatymo pakeitimus Seimas turi priimti iki metų pabaigos, nes pernai Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Tvarka turi būti pakeista ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 2 d.

Vaistų gamintojų asociacija yra atkreipusi atsakingų institucijų dėmesį išreikšdama susirūpinimą dėl realių pavyzdžių, kai internete visuomenei reklamuojami ir parduodami galimai vaistų požymius atitinkantys produktai, pagaminti ne Europos Sąjungoje, neatitinkantys vaistų reklamos griežtų reikalavimų, tik informavus (notifikavus) Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).

Tai – ribiniai produktai, o klausimas yra labai aktualus įvairiais aspektais, bet labiausiai dėl to, kad dėl egzistuojančių sprendimų priėmimo spragų gali nukentėti žmonių sveikata, daugėti vaistams, pvz., antibiotikams, atsparių ligų, alerginių reakcijų, ar net ilgainiui galinčių išsivystyti organų ir jų sistemų pažeidimų, nelaimingų baigčių, o viso to pasekmės brangiai kainuotų visai visuomenei ir ekonomikai.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje veikianti Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) griežtai kontroliuoja teikiamus duomenis, taip pat reklamą apie Lietuvoje registruotus vaistus, dėl kurių saugumo ir patikimumo registruodama įsitikino Europos vaistų agentūra, kad pacientai bei sveikatos priežiūros specialistai gautų tik patikimą ir neklaidinančią informaciją. Be viso to, Lietuvoje veikiantys vaistų gamintojai, bendradarbiaudami su VVKT, nepertraukiamai vykdo jiems teisės aktais pavestą farmakologinį budrumą, kad Lietuvos pacientus pasiektų visus geros gamybos praktikos reikalavimus atitinkantys saugūs vaistai.

VGA teikė siūlymus atsakingoms institucijoms, atkreipdama dėmesį į būtinybę tikslinti vaistų reklamos internete reikalavimus, ypač griežtai atskirti vaistų ir ne vaistų požymius atitinkančių ribinių produktų kontrolę, sutelkiant valstybės farmacijos ekspertines ir sprendimų priėmimo kompetencijas vienoje atsakingoje institucijoje. Tikimės, šie klausimai sulauks savo eilės institucijų darbotvarkėje.