Vaistų gamintojų asociacija atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos (LR) Seimo pirmininkę, LR Seimo frakcijas, LR Seimo sveikatos reikalų komitetą, naująją LR Ministrę Pirmininkę ir laikinąją LR Vyriausybę, prašydama nedelsiant priimti sprendimą nukelti nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį (taikytiną) LR Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 994 „Dėl Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašas) 8 punkto naujos redakcijos įsigaliojimą.

2020 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 LR Vyriausybė iš esmės pakeitė Aprašo 8 punktu reglamentuotą sudėtinių vaistinių preparatų (t.y. vaistų, kai vienoje tabletėje yra kelios veikliosios medžiagos) kainodarą, pakeisdama vieno gamintojo sudėtinių vaistų maksimalios priemokos dydį.

Iki nurodyto Aprašo 2020 m. birželio 17 d. pakeitimo, Aprašo 8 punktas numatė, kad didžiausia paciento priemoka už sudėtinį vaistinį preparatą, apskaičiuota vadovaujantis Aprašo 5 punktu, negali viršyti 20 proc. praėjusių metų vidutinių recepto kompensuojamųjų kainų (L) sumos.

Įsigaliosiantys pakeitimai reiškia, kad, jeigu sudėtinį vaistą sudaro 3 veikliosios medžiagos, tai nelikus sudėtinių vaistų, už kiekvieną vaistų pakelį valstybė sumokės 3 kartus daugiau antkainių vaistinėms. Tai taip pat reiškia, kad atskiri vaistai, iš kurių LR sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo pacientams susikomplektuoti ir susidozuoti sudėtinį vaistą, nebūtinai bus prieinami rinkoje reikiamomis dozuotėmis ir pakuotėmis dėl nuolatos vykstančių vienos veikliosios medžiagos vaistų tiekimo sutrikimų. Toks pakeitimas sukels papildomų kaštų ir apkraus sveikatos priežiūros specialistus papildomu darbu, nes turės būti perrašomi receptai dabartiniams pacientams.

Tai, kad Aprašo 2020 m. birželio 17 d. pakeitimas gali esmingai paveikti sudėtinių vaistų prieinamumą, sumažinti konkurenciją, savo išvadose tiesiogiai nurodė LR Konkurencijos taryba, LR Vyriausybės Kanceliarijos Teisės grupė, tačiau jų pastabos buvo ignoruotos svarstant nurodytą Aprašo pakeitimą.

Asociacija aiškiai įvardijo, kad nurodyto pakeitimo priėmimas gali esmingai sumažinti sudėtinių vaistinių preparatų prieinamumą bei neigiamai paveikti gamintojų ir pacientų interesus.

Tačiau LR Vyriausybė, žinodama visas aukščiau įvardintas neigiamas pasekmes ir grėsmes, priėmė Aprašo 2020 m. birželio 17 d. pakeitimą, jo 2.2 punkte numatydama, kad sudėtinių vaistų kainodaros pakeitimai įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d., t.y. taikoma 2021 m. I ketv. kompensuojamųjų vaistų kainynui.

Taigi, šiuo pakeitimu laikinoji LR Vyriausybė atsakomybę dėl neigiamų pasekmių dėl sudėtinių vaistinių preparatų kainodaros pakeitimų ir su tuo susijusį ženkliai sumažėsiantį sudėtinių vaistinių preparatų prieinamumą perkėlė naujam LR Seimui ir būsimiems LR sveikatos apsaugos ministrui ir LR Vyriausybei.

Asociacijos skaičiavimais, dėl nurodytų Aprašo pakeitimų, nuo 2021 m. sausio 1 d. kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne (2021 m. I ketv. kainynas) gali nelikti iki 100 sudėtinių vaistinių preparatų. Net jeigu Kompensuojamųjų vaistų komisija dėl neatitikusių Aprašo reikalavimų (posėdis numatytas 2020 m. gruodžio 2 d.) priims laikinus teigiamus sprendimus, nesprendžiant iš esmės, situacija išliks grėsminga kitais ketvirčiais.

Generiniai, biopanašūs ir pridėtinę vertę kuriantys vaistai sudaro beveik 70 proc. visų aptarnaujamų receptų Europoje. Tačiau tam, kad pacientams jie būtų prieinami visiems vienodai, visuotinai ir teisingai, būtina stipri politika, kuriai Medicines for Europe teikė rekomendacijas Together for Health (Kartu už sveikatą) dokumente. Ateities farmacijos politikos strategija turėtų tikslingai skatinti tvirtą konkurenciją, grįstą sklandžiai veikiančia Europos Bendrijos vidaus rinka, pasibaigusio patento vaistų grupėje. Tai turi būti pasiekta skatinant sveiką konkurenciją naikinant išimtinumus ir šalinant barjerus, trukdančius vaistams patekti į rinką.

COVID-19 atskleidė Europos generinių vaistų pramonės atsparumą susitvarkant su pasiūlos didinimu patenkinant stipriai ir neprognozuotai išaugusią paklausą. Farmacijos politikos strategija turėtų būti konstruojama taip, kad būtų išnaudojami farmacijos pramonės pajėgumai ir investuojama į globaliai kompetentingą vaistų gamybos sektorių. Europos Sąjungos viešųjų pirkimų, farmacijos reguliavimo ir valstybės paramos politikos turėtų būti pritaikytos investicijų į kritinės produkcijos pajėgumus  intensyvinimui ir aukštųjų technologijų vaistų gamybai Europoje, siekiant visuomenės sveikatos.

Farmacijos strategija turėtų užtikrinti pacientams galimybę gauti vaistus iš esmės sprendžiant vaistų trūkumų problemas, užtikrinant sveikatos apsaugos politiką ir optimizuojant Europos reguliavimo sistemą. Tai labai susiję su ilgai delsiama skaitmeninio reguliavimo strategija, kuriai įgyvendinti būtini bendradarbiavimo bei koordinavimo mechanizmai tarp reguliuojančių institucijų.

Pandemija aiškiai parodė, kad siekiant susitvarkyti su vaistų prieinamumo netolygumais, kitomis kritinėmis problemomis, svarbus konstruktyvus dialogas tarp gamintojų, Europos Komisijos ir valstybių narių vyriausybių. Farmacijos strategijoje turėtų būti pripažįstama, kad farmacijos pramonė ir vyriausybės turi dalintis atsakomybe, kad užtikrintų vaistų prieinamumą visiems pacientams Europoje.

Nuoroda į Medicines for Europe pranešimą.