Vyriausybė nepalaikė inovatyvaus kompensuojamo gydymo sudėtiniais vaistais, kuriuos iki šiol vartojo beveik pusė milijono pacientų

Vyriausybė nepalaikė beveik pusės milijono pacientų vartoto gydymosi inovatyviomis vaistų formomis ir pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlytiems sudėtinių vaistinių preparatų kainodaros pakeitimams. Dėl jų ne tik pacientai mokės daugiau, bet ir valstybė, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos gali padidėti 6 mln. Eur.

Vyriausybė nematė sudėtinių vaistų naudos, nors jų vartojimas galėtų lengvinti pacientų gyvenimo kokybę ir ženkliai prisidėti prie lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) valdymo, o galiausiai ir ankstyvo mirtingumo nuo šių ligų mažinimo.

Pasak Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktorės Rasos Bričkienės, sudėtinių vaistų deriniai  kuria pridėtinę vertę paciento sveikatai ir Europoje naudojami pakankamai seniai. Pavyzdžiui, deriniai su statinais yra inovatyvus sprendimas, nes padeda reguliuoti ir kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Šie vaistai, užkertantys kelią ankstyvoms mirtims nuo ŠKL ligų, jau yra kompensuojami Slovėnijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Portugalijoje. Vis daugiau šalių (Belgija) įžvelgia gydymo režimo naudą ir vaistus įtraukia į kompensuojamųjų vaistų sąrašus. 

SAM siūlyti pakeitimai nepalankūs pacientams, nes dabar vietoj vienos tabletės vienu metu jie turės gerti kelias (dvi arba tris). Tai reiškia, kad ne tik pirkti atskiras vaistų dėžutes, bet ir stebėti visų trijų galiojimo laiką, derinti dozes ir nuolatos pasipildyti tablečių skaičių dėžutėse. VGA atstovė įžvelgia ne tik nenorą išklausyti vaistų gamintojus, remtis kitų šalių praktika, tačiau ir apskritai pasigenda sveikatos apsaugos politiką formuojančių teigiamo požiūrio į inovatyvius ir pridėtinę vertę kuriančius sudėtinius vaistus. 

Pasak VGA direktorės, sudėtinių vaistų vartojimas skatinamas visame pasaulyje – tai rekomenduojama ir Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse. Kuo mažesnis suvartojamų tablečių skaičius, tuo didesnė tikimybė, kad pacientas nenutrauks gydymo. 

„Vaistus vartojantys pacientai sumoka daugiausia priemokų pirkdami atskirus vaistus, pasigendama ir ilgalaikio Vyriausybės požiūrio į ŠKL prevenciją, nuo šiol stipriai apribotos ir sudėtinių vaistų kompensavimo sąlygos. Užtikrinus tinkamą kompensavimo mechanizmą sudėtiniams inovatyviems vaistams, galintiems padėti spręsti ŠKL mirtingumo problemą ir pailginti paciento gyvenimą, mažėtų pacientų priemokos ir – svarbiausia – būtų geriau laikomasi gydymo režimo, didėtų ligą valdančių pacientų kiekis“, – teigia R. Bričkienė

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sudėtinius vaistus, skirtus širdies ir kraujotakos ligoms, vartoja apie 435 tūkst. pacientų. VGA skaičiuoja, kad jeigu visiškai neliktų sudėtinių vaistų,  valstybei tai kainuotų apie 6,3 mln. Eur per metus, jei neliktų bent 30 proc. sudėtinių vaistų ir pacientai vartotų vaistus kaip atskiras dalis, valstybė turėtų atseikėti iš biudžeto papildomai 2,7 mln. Eur. o tai pakeistų daugiau nei 100 000 gyventojų įpročius.

Kuo svarbūs sudėtiniai vaistai?

Vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 55,4 proc. gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. ŠKL yra dažniausia mirties priežastis ir tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė apie 1 392 darbingo amžiaus žmonės.

2018 metų ataskaitoje „Health at a glance“ Ekonominio bendradarbiavimo ir Plėtros organizacija nurodo, kad koreguojant rizikos veiksnius galima išvengti daugiau nei trijų ketvirtadalių minėtų mirčių – svarbu ne tik ankstyva ŠKL ligų diagnostika, bet ir tinkamas gydymas bei prevencija. Prevencinės priemonės apima sveiką gyvenimo būdą ir dviejų pagrindinių ligų – hipertenzijos ir dislipidemijos – gydymą. Pacientai, tinkamai vartojantys vaistus, Europos mastu padėtų išvengti 200 000 mirčių ir leistų sutaupytų apie 125 mlrd. Eur valstybės lėšų gydymui. Racionalus vaistų paskyrimas ir vartojimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių pasiekiamas gydymo efektyvumas. Mirtingumo rodiklis, sergančiųjų diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis yra dvigubai mažesnis tų, kurie laikosi gydytojo paskirto medikamentų naudojimo.